2019 m. kovo 3 d., sekmadienis

Užgavėnės




Vaikystėje labiausiai mėgau
Lašinių parudusias odeles:
Pasūdo tėtis lovyje,
Kraštus ir česnaku pabrauko,
Po to dar kadagiu pasmilko
Ir pakabina pirtyje,
Po to – kur tik vėsiau,
Ant aukšto…
Taip kvepia, kol švieži,
Neišsivadėjęs dūmas,
Kramtai ir lipa akys ant kaktos,
Oi, ne tas pats,
Kaip dabar vaikams
Kramtomosios gumos.
Kaziuko mugėje mačiau,
Prisiminiau tėvelį,
Nusipirkau ne lašinių,
Tiktai česnakams ir svogūnams
Riešutinių krepšelių…
Ko tau, močiute, byra ašara, –
Visi tik juokiasi
Ir perka lašinius, net stumdosi?

Komentarų nėra: