Užgavėnės

Vaikystėje labiausiai mėgau

Lašinių parudusias odeles:

Pasūdo tėtis lovyje,

Kraštus ir česnaku pabrauko,

Po to dar kadagiu pasmilko

Ir pakabina pirtyje,

Po to – kur tik vėsiau,

Ant aukšto…

Taip kvepia, kol švieži,

Neišsivadėjęs dūmas,

Kramtai ir lipa akys ant kaktos,

Oi, ne tas pats,

Kaip dabar vaikams

Kramtomosios gumos.

Kaziuko mugėje mačiau,

Prisiminiau tėvelį,

Nusipirkau ne lašinių,

Tiktai česnakams ir svogūnams

Riešutinių krepšelių…

Ko tau, močiute, byra ašara, –

Visi tik juokiasi

Ir perka lašinius, net stumdosi?