Aš
lapais, širdimi alsuoju,
Klausaisi,
aš šlamu,
Visa
giria jau girdi
Pavasario
ir rudenėjančio
Garsus…
Aš –
rasos lašas,
Visada
garuojantis
Į
dangų per žoles,
Aukštus
medžius,
Jame
ir saulė prausiasi,
Užmiega
mėnuo,
Sustoja
laikas,
Klausosi
Po
atminties medžiu…
Aš –
tik viena gija
Tarp
žemės ir dangaus
Ir
amžinai svyruoju
Nendre
upelio pakrašty,
Lyg
sieloje žmogaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą