Daugel
datų pasaulinėje arenoje,
Dar
daugiau išmėto pinigų,
Nukala
auksinę, sidabrinę, –
Ant
jos – atvaizdas ar ženklas,
Kad
atmintum tu…
Aš
skatikas – vario,
Minkštojo
metalo,
Kada
kala, paraustu,
Daugelis
ir pameta,
Nesigaili
prarastų,
Bet
gyvenu…
Kai
einu gatve,
Pasilenkiu
ir pakeliu,
Savyje
nešu praradimus,
Juk
padėsiu kažkada
Ant
pilko akmenėlio
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą