Laikas
pažymi ir medžius,
Kamiene
auga rievės,
Žaliuoja
lapai,
Žiemą
ir spygliai,
Tada
ir pajunti
Gyvybės
jėgą,
Kai
šalia auga
Ir
tavo vaikai…
Nebežinau,
kiek jų turiu,
Po
visą pasaulį pasisėjusių,
Kažkada
buvo mokiniai,
Štai
– vėl rugsėjis,
Lyg
susodino klasėje,
Užrašė lentoje balta kreida:
„Prisimenu
dažnai’’…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą