Ruduo
prabėga per dirvas,
Prikelia
rugio želmenį,
Paskui
apkamšo jį žiema
Baltu
sniegeliu,
Tegu
iki pavasario pamiega...
Sėja
– kas dieną, –
Medžiai
neboja žiemos,
Vaikai
guli ant sniego,
Tegu
išbrinksta ir užsigrūdina,
Tvirtesnės
šaknys sminga
Dar
giliau į žemę,
Jos
versmes pasiekia...
Oi,
daug vaikučių
Gimsta
šaltą dieną...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą