Kiekvienas
žemės grumstas
Turi
kvapą, spalvą –
Tai
žemės akys,
Žiūrinčios
ir tiesiai,
Kartais
žvairomis ar įkypai,
Kiekvienas
medžio lapas –
Gyvas,
kol nukrenta
Į
juodą žemę,
Prisiglaudžia
ir nublunka,
Kad
keltų žolę trąšią
Pavasario
šaukliai,
Kada
ant sniego balto
Nušvinta
spinduliai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą