Sugniaužiau
saujoje
Baltą
baltą sniegą,
Nesuteptą
ir nesumindžiotą
Batų
juodų
Ir
palinkėjau,
Kad
visada toks pasiliktų,
Atspindėtų
baltas pėdas
Net
gilioje pusny...
Vaikai
išbėgo į aikštelę,
Juokėsi
ir lipdė
Senį
Besmegenį
Su
nosimi ir šluota,
Terba
ant pečių,
Nes
laukia jau nuo šiolei
Ir
baltų Kalėdų,
O
labiausiai – dovanų...
Nulijo
dar šiltas lietus,
Susmego
Senis,
Liko
be ausų ir nebegirdi
Jokio
prašymo vaikų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą