Ilgai
mąstau ir kankinuosi
Dėl
savo klaidų,
Dažnai
raudonis nupila
Ir
baltus skruostus
Dėl
neišmanymo kitų...
Renku
žodžius,
Kaip
žilvitis svyruoju,
Ką
atsakysiu ir jauniems, –
Visus
gyvenimas
Vienodai
plaka
Mane,
tave –
Skaudu
visiems,
Tik
rykštės daug skaudesnės
Vyresniems...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą