Balandėliai

Ištikima pora vadina gulbes,

Bet ir du balandžiai

Viens kitam ištikimi,

Per žiemą tupi susigūžę,

O poroje vis laikosi,

Šildosi abu.

Pavasarį burkuoja,

Sparną rėžia,

Nors žmona – ta pati,

Atnešęs peni,

Paskutinį kąsnį nuo savęs atplėšia,

Kad būtų stiprus lukštas,

Skiltų ir vaikai sveiki...

Visi langai – į kiemą,

Bet pro juos žiūri dviese

Ne visi.