Net
gėlės, net ir jos,
Laike
paklysta,
Pražysta
ant palangės,
Kai
šilumą pajunta,
Net
saulės neišvysdamos...
Pamiršo
savo vardą
Iš
taip toli atklydusios,
O
atvirukas su pasveikinimu,
Varpeliai
su blizgučiais
Dar
tebelaukia,
Vėjas
rogių pačiūžas
Vis
blizgina...
Nuvys
žiedeliai iki švenčių,
Ką
mylimiems vaikaičiams
Ant
stalo pastatysiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą