Surandėjusiais pirštais rašysiu

Surandėjo delnai,

Kaip žievė,

Nebespindi ir veidas,

Bet savęs nematau,

Nežiūriu jau į veidrodį...

Mindau rudens balas,

Jose – taip maža saulės,

Pasislėpę šviesos spinduliai

Nuogose šakose

Šilumos nebeskleidžia...

Buvo saulė,

Buvo dangus,

Buvo svajos ir meilė,

O paskui sūpavau vaikelius

Prie širdies prisiglaudusi.

Surandėjo delnai,

Bet širdyje – kibirkštis

Ir negęstanti laimė,

Surandėjusiais pirštais

Tau vis rašysiu.