Nepaprasta,
ką žmonės kūrė,
Statė
daugel metų,
O
laikas griovė
Net
iš pamatų,
Dabar
griuvėsius atkasę
Surandame
šukes,
Kaulus
tų žmonių...
Važiuojame
į nematytas mums šalis,
Atsivežame,
ką pamatome,
Pravers
gal ateity,
Galbūt
vaikai statys...
Visų
akys – į ateitį,
Bet
nepamirštama,
Kas
buvo praeity.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą