Matau
pasaulio įvairovę –
Nuo
pat gelmių
Iki
aukštumų,
Bet
suprantu,
Kaip
sunku piešti
Ar
nusakyti ją žodžiu...
Dažnai
žmogaus veide –
Tik
prigimtinis grožis,
Paskui
pasislepia giliai,
Nušvinta,
kai saulė pakyla
Ir
išsibarsto spinduliai,
Mūsų
pačių vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą