Didelio
medžio – plačios šaknys,
Aukšta
lapų laja,
Neperėjęs
per slidų taką
Ir
nesuvoksi, kas – jis,
O kas
gi – aš...
Kaip
iš toli
Gimtinė
pasimato,
Suskamba
varpai,
Visų
malda – iš namo,
Kuriame
gimei...
Ne
veltui ir Jonas Biliūnas
Visų
prašė,
Kad
būtų palaidotas kalne,
Iš
kur gimtinė matosi,
Bet
buvo atvežti
Tik
pelenai...
Viskas
trūnija, dulka,
Bet
siela lieka amžinai;
Galbūt
jis dabar mato,
Kur
protėvių kapai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą