Valgom

Šaukštai – popiet...

O jeigu net nevalgiau,

Nepriliečiau prie lūpų

Sidabro puodelio,

Nesugėriau girių aido,

Neperbridau upokšnio,

Kuris žiemą alma,

Neišklausiau raudos

Prie motinos paveikslo...

Dabar giedosiu tau,

Ko siela rauda –

Užmigusiam lapui,

Plikam kamienui,

Drebančiam iš alkio,

Voverei, miškely besikarstančiai,

Paskutinius grybus

Renkančiai;

Rudens vėjeli,

Tik pritark man.

Oi, dovanok

Tėvelio drožtą,

Nors ir medinį

Šaukštą...

Valgom.