Vakaro varpai

Kalbėsiu, kol nutils varpai,

Kol paskutinis lašas

Susigers į žemę,

Atsidūsėsiu ir po ja,

Tegu šaknis pakyla

Iš juodosios žemės...

Žydės pavasarį vinkšna

Žiedais mažyčiais,

Išsprogs didžiuliais lapais,

Tenai matysite mane,

Ant jų laišką rašysiu...

Skaitys tik debesys,

Žvaigždžių take paskendę,

Kukuos ne man gegutė

Atbėgančius metus,

Vieversys skardens

Mano vaikaičiams

Iš mano vaikystės.