Apsidairai
rytais –
Toks
baltas grožis, –
Eglė
papuošta,
Lyg
prieš Kalėdas,
O
baltas pūkas,
Ant
šakų nusėdęs,
Man
primena tave –
Geltoną
pienę,
Šiltą
saulę,
Paskui
– skrajojantį
Linksmą
parašiutą,
Kai
nusileidžia,
Kur
jo bus vieta...
Baltas
paveikslas
Piešiamas
ilgai –
Svajonė
gali grįžti,
Vėl
kažkur nuklysti,
Bet
nutupia tik savame lizde,
Kur
pasilieka amžiams
Jo
pėda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą