2016 m. lapkričio 18 d., penktadienis

Gerų minčių prigimtis



Mintis – tai kūdikis,
Pradėtas gal netyčia,
Užgimsta taip staiga,
Nepriglausta jinai pabėga
Ir prašosi kita, trečia...
Skubu suvystyti, pasverti,
Kiek ji užaugo per minutę,
Kokia jinai tikra,
Tada skaptuoju jai lovytę
Iš balto beržo,
Karklo ar žilvičio pakabinu
Ploną lingę,
Po kuria užaugau
Su mamytės lopšine...
Praėjo vasara,
Pavasariui pamojusi,
Ruduo – toks ilgas,
Tamsūs žiemos vakarai,
Tik baltas sniegas
Mintyse šešėlius pamalonina,
Prisimeni, kas būdavo gerai...





Komentarų nėra: