Žinau,
kaip į namus
Ateina
netektys,
Mažajam
žmogui –
Dideli
vargai,
Kai
vyksta virsmas,
Ant
ribos – nėra balanso,
Įtemptu
lynu
Nežongliruoja
niekas,
Be
lazdos...
Žinau,
kaip į namus
Atsėlina
mirtis,
Didžiausia
netektis,
Kai
nebėra sveikatos,
Namų
galva – tai tėvas,
Vaikai
– nedideli...
Labai
atsargiai vertinu
Kiekvieną
datą
Ir
džiaugsmo nebėra,
Kai
laikas keičiasi,
Į
kėdes sėdasi tie patys,
Tik
vardai kiti...
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą