Vienumos gruodas

Jūs visada arti,

Mano vaikai,

Tolokai ar šalia,

Matau kas dieną,

Kaip keliatės rytais,

Kada vakare užmiegate.

Jauku ir žiemą,

Kada po langais

Zylutės čirškia,

Pažadinta pavasarį žibutė

Išsiskleidžia...

Jau rudenį sukrauna

Lazdynas spurgus,

Vieną prie kito glaudžia,

Tilindžiuoja;

Suskamba miškas,

Kai vaikai

Nuo kalno

Su rogutėm čiuožia...

Gražūs visi metų laikai,

Nes jūs – šalia,

Vienumoje – net ir viena diena

Virsta nuoboduliu;

Atstumai – ne žiemos šalna,

O gili vienuma,

Jausmus išduoda,

Gali ir tuos pamiršti,

Kurie tave pamiršta,

Lyg eitumei per gruodą...