2016 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Vienumos gruodas




Jūs visada arti,
Mano vaikai,
Tolokai ar šalia,
Matau kas dieną,
Kaip keliatės rytais,
Kada vakare užmiegate.
Jauku ir žiemą,
Kada po langais
Zylutės čirškia,
Pažadinta pavasarį žibutė
Išsiskleidžia...
Jau rudenį sukrauna
Lazdynas spurgus,
Vieną prie kito glaudžia,
Tilindžiuoja;
Suskamba miškas,
Kai vaikai
Nuo kalno
Su rogutėm čiuožia...
Gražūs visi metų laikai,
Nes jūs – šalia,
Vienumoje – net ir viena diena
Virsta nuoboduliu;
Atstumai – ne žiemos šalna,
O gili vienuma,
Jausmus išduoda,
Gali ir tuos pamiršti,
Kurie tave pamiršta,
Lyg eitumei per gruodą...



Komentarų nėra: