Dovanoju žodžius...

Mažai kalbu, –

Išdžiuvusi gerklė,

Dainuojant prarėktos

Aukštosios stygos,

Todėl sakysiu

Iš visos širdies –

Tyliai,

Labai tyliai...

Čia dabar gyvenu

Ir pusę amžiaus gyvenau,

Daug laimės

Ir skausmo patyriau,

Vedžiau už rankos

Savo vaikučius

Ir savo mokinius

Vis gyriau...

Jie skynė

Ozo kalne žibutes,

Nuo kalno leidosi

Su rogėmis ir slidėmis,

Atrodo, čiuožiu

Ir dabar su jais,

Pasistiebiu,

Lyg parašiuto skrydžiui...

Bėga – skrenda

Metai

Per Šeškinę...