Viena styga

Klausyk, paskambinsiu tau

Savo sielos gitara,

Tegu tik nenutrūksta stygos,

Jei pasiliktų ir viena,

Vien tau melodiją paskirčiau...

Dvi sielos susilieja tik tada,

Kai abu jaučiame,

Kaip skamba stygos

Žema nata ir pačia tyliausia,

Atskrenda į širdis...

Dabar tavo melodijos klausau,

Tu man ją kūrei...

Oi, skambiname ir šį vakarą

Vienas su kitu,

Daug laimės

Ir gyvenime patyrę.