„Pragiedruliai“

Deimantų kaimo žmogus

Niekada nematęs,

Niekada jų neturėjo, –

Sekė paskui žagrę,

Plūgą įsigijo

Už paskutinius,

Vagojo tyliai žemę,

Tenai ir laukė

Savo rankomis pasėtų

Rudenį grūdų,

Pavasariais nueina

Prie bičių, inkilų

Ir klausosi garsų...

O po žiemos – sniegas purus,

Lyg deimantai spindėjo,

Sėmė į abu delnus

Paskutinius grūdus

Ir virto pats deimančiuku...