VVPI
Nepamirštu
seno namo,
Savo
giminių,
Buvo
laimė – tai pavasaris,
Kai
žydėjau ir virpėjau
Su
jumis kartu...
Bėgo
metai – tai žvaigždelės
Aukštai
danguje,
Su
jomis spindėjau
Žiemą,
vakare...
Taip
nepaprastai atėjo
Rudenį
šalna
Ir
nuskynė, ką mylėjau
Žalią
vasarą.
Ne,
oi, ne!
Prie
Neries atsidūsėjau,
Oi,
nepamiršau, kas mokė,
Augino
mane...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą