Ne taip ir blogai

Žiema – baltais kailiniais,

Nebijo šalto vėjo,

Eketes ežere kerta,

Kad žuvys neuždustų,

O vilkas sliūkina,

Nes tvartai uždaryti,

Ėsti nori...

Meškerės griebtųsi,

Bet vasarą tingėjo,

Nepasidarė plūdės,

Nereikėjo...

Patarė lapinas,

Pats uodegą pabrukęs,

Kad ir be meškerės

Ištrauktų kokį ešerį,

Tik prisibijo – duria...

Vilkas – ne bailys,

Įkišo uodegą ir tupi.

Ir ką gi tu manai,

Užkibo ne bet kokia,

Dargi ne žiopla,

Išpūstomis akimis

Ir apvaliais veidukais...

Dviese dabar tupi.