2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Žiemos piešinys




Prabėga vėjas,
Nupurto pasilikusius lapus
Ir nuogos šakos
Dangaus prašo,
Kad žalią samaną paliktų
Ilgai nakčiai...
Sudreba pilkoji,
Nes ją pirmą pamato
Šerkšno smaigalys,
Balta pudra pabarsto,
Sniege suspindi
Mažytis miražas...
Kai randu šaką,
Jau nulaužtą vėjo,
Pirmiausia liečiu samanas,
Jos – tokios vienišos
Ir niekada nepasikels
Ant gyvo medžio,
O primena sniege
Tiktai kelių spalvų koliažą...





Komentarų nėra: