Alkanas

Buvo stebuklas,

O gal to meto patirtis,

Kai prie vieno kranto

Žuvimi dalinosi,

Vienos riekės

Visiems užteko,

Gralio taurė,

Pripilta vyno,

Ėjo aplink stalą

Ir visus pagirdė

Atsisveikinant.

Suprato – toks likimas,

Ką jau Tėvas skiria,

Nevalia atsisakius

Eiti per gyvenimą,

Čia ar dabar – vis tiek

Viena malda –

Į dangų.

Dabar mes – alkani

Ir žodžių, ir tiesos,

Prie apkrauto stalo – alkanas.