Širdis
nesensta,
Kada
šalia – mažas,
Seki
jam pasakas
Ir
pats jauti,
Kad
ja tikėjai
Ir
ligi šiol tiki...
Taip
gera,
Kada
būna
Pabaiga
puiki,
O dar
mieliau,
Kai
pasaka,
Be
galo,
Rezgi
žodžius
Ir
vėl grįžti...
Mažyliai
klausosi,
Žiūri
į akis
Ir
net neabejoja,
Kad
ir toks gyvenimas,
Jo
ateitis...
Pasekime
ir pasaką,
Kokią
girdėjome maži:
„Bėk,
pelyte, vandenėlio“...
Pribėgi
iki pažasčių
Ir
drauge kikeni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą