Kaip
tyliai sninga...
Nukritusios
snaigės ant delnų
Neilgam
užsilaiko,
Ištirpusios
virsta lašu...
Nešalta
rankoms
Ir
širdyje nešalta,
Pirmi
rasos lašai ar sniegas –
Visada
smagu,
Kai
krenta iš akių –
Jis
būna šiltas ir sūrus...
Prieš
daugel metų
Gaudžiau
viską,
Tarsi
baltus drugelius,
Dabar
sparneliai tapo
Spalvoti
ir įvairūs,
Balti
tik užsiliko
Ilgam
ant galvos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą