Gražiausia
Dievo dovana –
Matyti
dangų,
Tavo
akis, tarsi žibučių puokštę
Ankstyvą
pavasarį,
Kaskart
žvelgiu ir jaudinuosi,
Kad
viskas sektųsi...
Nors
dešimt pirštų
Abiejų
rankų,
Bet
visus juos saugau,
Kad
galėčiau parašyti laišką,
Tave
pasveikinti,
Pakelti
prie ausies ragelį,
Tavo
balsu skambantį,
Galėčiau
atsakyti tuo pačiu
Ir
dar pridėti,
Kokie
visi brangūs...
Niekas
gyvenime man neatstoja
Didžiosios
dovanos, –
Kalbu
pašnibždomis
Sielos
balsu,
Kaip
vakarinę maldą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą