Kambarinės gėlės

Patinka gėlės kambarinės,

Kai už langų – jau balta,

Tarsi kažkas naujai užgimsta,

Kas jau numirę,

Ir darosi taip šilta...

Prisimenu ir pasaką,

Nes ji – tai kraitis

Iš tos trobelės,

Kur degdavo spingsulė,

Skaitydavau prie mėnesienos,

Daug rečiau – prie žvakės...

Ilgiau gyvendamas

Daugiau žiedų pažįsti,

Pasveikini užgimstantį

Ir pasakai gyvenimui

Dar vieną ačiū.