Gaila,
o gal dėsninga,
Kad
nežymiu vietovių,
Kur
kada buvau,
Tenai
– tik mano pėdos,
Negrįžtamai
praėjęs laikas
Ir
pasilikę klausimai:
Kam,
kodėl...
Kam
griūva pilys,
Daug
metų statytos,
Didingos
šventyklos,
Tiek
girdėjusios maldų,
O
lieka piramidės,
Valdovų
išdidžių...
Kodėl
žmogus – toks laikinas,
Kol
gyveni, eini,
Meldiesi
ir kuri,
Paskui
virsti į dulkę,
O
siela slepiasi
Žvaigždynų
sūkury...
Nebežymėsiu
nieko,
Kur
nueisiu,
Tegu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą