Švari
– nauja lenta,
Kol
pirmos raidės
Niekas
neužrašė,
Balta
kreida,
Kol
laiko mažos rankos...
Paskui
– klaida,
Nutrinta,
vėl rašyta, –
Tarsi
žiema lange
Nupaišė
raštą,
O
saulė ištrynė...
Kol
sąžinė švari,
Niekas
nesislepia
Po
lapais ar žieve,
Tiktai
graužikas,
Kirminas...
Labai
būtų švaru,
Jei
lentą kasdien pirktume,
Vis
tiek nubalę
Liktų
pirštai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą