Jau
niekur neskubu rytais, –
Vaikai
patys seniai
Nuėjo
į gyvenimo mokyklą,
Nevarstau
jiems batelių,
Neužsegioju
paltų,
Nepataisau
kepurių,
Tik
mintyse palydžiu...
Akyse
– trys mažyčiai žiburiai,
Lyg
švyturiai prie marių,
Kad
grįžtų net per vėtrą
Išplaukę
laivai,
Nepaskandintų
jų svajonių...
Sieloje
– jūra,
Jos
bangų purslai,
Didžiulė
laimė,
Kai
ant žemės atsistoju...
Už
dosnią širdį
Jai
dėkoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą