Taip
gera, taip ramu,
Kai į
palangę lašai beldžia,
Jie
rudenį labai šalti,
O vis
dar kalbina...
Šalia
baltas lyg snaigė
Miega
katinas,
Girdžiu,
kaip jis alsuoja
Ir
širdelė plaka...
Ne,
naktis – ne visai juoda,
Dangus
kruopas
Lyg
cukrų barsto,
Takelis
tiesiasi į aukštį,
Viskas
skamba;
Taip
ir pavasaris sugrįžta
Per
šviesų nerimą,
Lyg
rankšluosčiu išbalintu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą