Vis
trūksta, nežinia net ko,
O ko
netrūksta,
Niekas
tiksliai nepaaiškintų,
Dainas
kuriame patys
Nuo
labai seniai,
Bet
daugeliui pritrūksta balso,
Nepasidarome
ir instrumento...
Turime
žemę – žalią ,
Bet
labai trumpai,
Žiema
ja pasirūpina
Ir
tampa balta balta, –
Vėjas
turi galią,
O
šienpjovys – tik dalgę.
Turime
draugą – gal vienintelį,
O jis
toli, jausmai atšąla
Ir
taip pritrūksta nuoširdumo,
To
artimo, taip savo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą