Žmogaus
klausa – visa sielos esybė,
Ją
girdime iš visumos,
Dažniausiai
atrenkame,
Patikrintą,
kas gryna,
O ir
sumaišome, tarsi spalvas,
Išgautume
vis naują,
Pasakome
ir per atodūsius gamtos.
Iš
jų – malda,
Sonata
vakarinė,
Išpažintis
dienos,
Tiktai
tada pajuntame,
Kad
tai – gyvenimas,
Per
kurį einame
Nuo
pat pradžios...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą