Alpus ruduo pasibaigė,
Žiema vėl į rankas
Stvėrė baltas vadžias
Ir lekia vėju,
Šalčiui tik pamojo
Ir priėmė net į roges
Gruodą – grublėtąjį artoją,
Bet sniego nepasiėmė,
Lauksiu rytojaus...
Sustingo lašas
Saulei įdienojus
Ir kaba ant šakos,
Ir bliksi, tilindžiuoja...
Dabar klausysiu
Ir pritarsiu jam,-
Ši muzika skambės
Varvekliuose ir medžiuose;
Ilga žiemos simfonija.
Saulutės ratai -
Platūs ir balti -
Susėsime ir brauksime
Į šviesius tolius.
Oi, girdi?!
Toli toli jau pusnys groja...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą