Vaikai ir lėlės,
Drauge visi auga
Ir mašinėlės mažos
Kaip margi drugiai,
Neišlukštentos svajos
Paskui kyla į padangę,
Bet jau ryškėja spalvos,-
Sumanymai – tai pamatai.
Ant jų pastatomi namai,
Mašinos burzgia iš garažų,
Važiuoja, klimpsta,
Kartais dūžta kelyje,-
Gyvenimas patikrina,
Ką vaikas, medis kalba,
Retai išpildo jų svajas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą