Per daugel metų
Viskas nuskaidrėja -
Dangus ir saulė
Ir netgi šiaurės vėjas,
Ir akys mėlynos...
Nublukusi šviesa -
Tik atmintis išlieka,-
Lyg paukščio skrydis
Nuo pat lopšio kieto
Iki baltos galvos
Jautiesi tarsi medis
Nuo pat šaknų
Jau nugenėtas...
Vis bloškia, kad nekliūtum,-
Kitas turės vietos.
Taip kerta iš peties
Tik apgaulingos vėtros...
Po daugel metų
Po savo medžiu
Galiu ir atsisėsti,-
Man dabar ne gėda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą