Į Rex

Mažylio nevadink mažu,-

Jis nori būti didelis

Ir visada stiprus;

Tiesiog – herojus,

Nori nukauti slibiną ,

Atverti pasakų duris,

O raktą randa jaunas,

Kai mato iš arčiau

Sušildytas ugnies

Ir meilės pamalonintas...

O jauno nevadink seniu,-

Juk nesupras dar žmonės,

Nes jis dar skrenda drugeliu

Tiesiai į ugnį,

Kol nusvyla sparnelius,

Vilties dar žvakės šviesoje

Vėl sklando kaip paveiksle

Mūsų genijaus M. Čiourlionio.

Ir nevadink seno senu,-

Pakliūsi tik į nemalonę....

Visi visi dar esame

Tik savimi, kol būname kely

Į „Rex“-savo svajonę.