Darželyje išdygo
Gležna lelija,
Išaugo ir pražydo,
Bet ir usnis šalia
Išleido savo daigą.
Susiglaudė abi greta,
O naktį ir užmigo;
Sapnavo pievas
Ir kitas vietas,
Kur jųjų giminės
Vis žydi, žydi...
Kada prabudo lelija,
Rasa švariai nusiprausė,-
Tik pažiūrėjo į šalis,
Pamatė ir bijūną čia,
Labai netgi apsidžiaugė.
-Dabar tu – ne pora,
Dygi ir atgrasi,-
Pasakė savo draugei.
Susigūžė usnis,
Pakilo ūmus vėjas
Ir nupūtė jos pūkelius,
Kad neišaugtų kitąmet šalia
Vaikeliai jos mažyčiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą