Dar vieną snaigę
Iš dangaus pagausiu
Ir prilipinsiu prie kaktos;
Jinai balta, balta...
Aš – šviesiaplaukė,
Ištirps ji greitai,
O mane vėjas atkartos.
Yra ir danguje
Dar šviesios žvaigždės,
Bet nepasieksiu niekados,-
Jos spindi mėnesiui,
O jis valiūkiškas
Ir vienas sklando
Man virš galvos...
Prisimena mane
Tik pusnys baltos
Ir speigo naktys
Šerkšno patvory,
Apsidairau tada aplinkui...
Oi, sninga, sninga!
Daug snaigių ant kaktos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą