Kai vasara graži,
Visiems juk šilta
Ir maudosi saulutė
Ežero delne;
Bučiuoja spindulius
Bangelės mėlynos
Ir žiūri į akis gelmė...
Nieko neprašo
Ir niekada neatsiprašo,-
Gyvenimo tokia tėkmė,
Kad vėl sugrįžtama
Į kitą krantą,
Kada rudens baigtis,
Nebėra aukso lapų
Ir horizonto pakraščiai tušti...
Oi, saulė leidžiasi
Tada labai anksti.
Ir žiemą ji viena
Tiktai paauksinta,-
Už balto miško
Keliasi ir spinduliai kiti.
Net ir Kalėdinė eglutė
Taip trumpai graži...
Kada pavasaris?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą