Smilga

Saulele, kaip man ilgu

Ir šalta be tavęs,

Nors vieną spindulį

Ant sniego mesk...

O vėjau, neužkask,

Tegu jis spindi

Net ir mėnesienoje,

Snaige paversk

Ir nešk į debesėlį,

Iš dangaus šviesk...

Žvaigždelės virš galvos,

Bet jos nešildo,

Tik mirkčioja šaltai...

Aš saulės pasiilgau -

Einu, ieškosiu,

Nors ir kelias ilgas,

Kurgi jos namai...

Ir sutikau saulėtekį

Už kalno sutemų,

Prisiglaudžiau prie kojų,

Pasilenkiau tik prie pusnių:

Saulele, šildyk,-

Išdygsiu ir žiūrėsiu,

Kur vieversėlis virva.

Oi, aukštas ir galingas

Tas dangus mėlynas...

O aš – tik smilga.