Aš neprašau, berželi,
Kad mane aprengtum
Savo baltais rūbais;
Aš - sodo balta obelis,
Mes ne iš vieno grūdo
Ir turim atskiras šaknis.
Bet dabar esame
Jau balti dvyniai,-
Savo lopšinę man palingavai,
O aš jai pasakų sode
Melodiją sukūriau
Su trumpu priedainiu:
-Baltai, baltai, baltai...
Mūsų daina girią užbūrė
Ir ji pasipuošė baltai -
Ir eglė, ir pušis, ir kadagys
Dabar į dangų žiūri
Ir laukia, kada snaigė kris...
Čia mūsų galvos
Baltos - be kepurių,
Baltų motulės drobių
Baltas audinys...
Sėdėdama dar prie balanos
Gražias dainas kūrė
Ir papuošė mus visus tris -
Baltai, baltai, baltai...
Dabar – balta žiema,
O mes – tai du beržai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą