Niekada neskinu gėlių,
Jei nėra šventės,
Nesodinu obels
Svetimame sode,
Nesikviečiu draugų,
Kurie manęs nekalbino,-
Visokiais žodžiais
Kartais pavadina -
Toks gyvenimas...
Tada tik sėduosi
Prie bendro stalo,
Kai ant jo guli
Duonos kepalas
Tarsi saulė skaisti,
Prie jo ir žvakė,-
Kaip vienintelė žvaigždė...
Tai amžina šviesa,
Kurią ir uždega
Dangus ir žemė,
O maudausi upelyje
Tik su gerais
Geltonais ajerais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą