Būna dienų,
Kai vėjas lekia
Ir staiga sustoja;
Gal įlenda į pusnį
Giliai, po ledu
Ir tada virpa smilgos,
Nendrių pūkas krenta
Čia pat, po kojomis
Ir girdisi tylūs garsai,
Žiemos balta melodija
Jau ištisai – simfonija,
Kurią pavasaris atskleis...
Vėl čiulbės paukščiai,
Žiūrės į saulę
Mylintys žiedai,
O tų garsų naujų
Nebe sugaudys vėjas,
Mylės ir jis naujai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą