Gėlė palaistyta pražysta,
Jausmai nekalbinti nuvysta,
Mylėdami prisipažįstame,
Kad per vėlai supratome,
Negrįžtančią jaunystę.
Praeina laikas – atsigręžtame,-
Teka per skruostą ašara,
Nežadinta kas rytą,
Nepabučiuota saulės,
Vėjo nenušluostyta...
Einu į vakarą - šešėlį,
Kur dega saulė krisdama,
Kažkas pašaukia vėlei,
Atsigrįžtu į dangų,
Liečiu baltą debesėlį,
Žvaigždes raškau lyg uogas,
Ragauju atmintį jaunystės,
Kad vėl atgal sugrįžčiau...
Taip gera dar kartą pražysti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą