Norėčiau, kad pasveikintų
Mane vaikai, vaikaičiai -
Neneštų dovanų,
Geriau veltui pasiųstų
Bučinį į saulę
Ir apibertų spindulių srautu...
Norėčiau pamatyti
Jų akių pasaulį,
Kur jie vaikšto,
Numestų sniego gniūžtę,
Kad ten spindėtų
Tūkstančiai žvaigždžių
Ir atsivertų tas pasaulis,
Iš kurio gimė giesmės angelų.
Visas gyvenimas -
Juoda naktis ir saulė,-
Kaip žaižaruojanti ugnis...
Taip gera išklausyti psalmę
Iš Katedros skliautų -
Čia ir giesmė, ir prosenelių
Senos senos maldos
Ant neįmintų vardų...
Tegu Kalėdų naktį
Visi visi kalba
Bokšto varpais visų vardu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą